Navigate / search

Janoš autorinis straipsnis“ Kristaus sąmonė“

Jūs pakeliui, savo svajonės link!

Per praėjusius keletą mėnesių, jutau, kaip manyje kaupėsi neaiškus nerimas, įtampa. Gal ir jums tai pažystama: pakyla nepasitenkinimo banga, bet kuom būtent esate nepatenkinti apibrėžti sunku. Nieko blogo tame nėra, tai ką jūs darote, bet jums norisi padaryti kitaip, tobuliau. Kodėl taip? Jūs pakeliui į savo svajonę! Jūs tai žinote, jūs tai jaučiate! Iš kur ateina tas keistas pojūtis, lyg kas būtų jus uždaręs į mažą kambarėlį. Kaip tankiai aš klausdavau savęs, kame reikalas, kol nesusijungiau su kodu Galutinis Sugrįžimas. Aš gavau jį 2009 metais ir šis kodas tikras lobis man: geometriškai labai aiškus, bet taip pat ir tolimas nuo ramybės. Man atrodė, kad jis susijęs su 2012 metų Majų pranašystėmis, bet mes praėjome tą periodą ir aš nesusijungiau su juo … iki to momento.

Keista, kad aš nerašiau straipsnio apie šį kodą, nors jame yra sudėta labai svarbi informacija. Tie skaitytojai, kurie sekai apie tai, ką rašau – žino, kad paskutiniai kodai tarnavo kaip įkvepėjai kai kuriems straipsniams parašyti, bet aš nedarau tai pastoviai. Jei tai teisinga, tai teisinga. Bet iš straipsnio antraštės jūs matote , kad Galutinis Sugrįžimas nėra jo tema. Prieš man parašant šį straipsnį, buvo kažkas, kas manęs laukė.

„Logiški“ ryšiai

Neramumas manyje atsirado prieš kelis mėnesius. Nežinau kodėl, bet atrodė, kad viskas mano aplinkoje mane erzino. Aš akimirksniu užsiplieksdavau ir aplinkiniai tai matė. Tankiai aš tiesiog atsiskirdavau ir įlindęs kur nors nuošaliau, kad atvėsčiau ir sugrįžčiau į ramybės būseną, bet tai, kas visada veikdavo, dabar pasirodė beprasmiška. Kažkas mane ten stumdavo, bet kas tiksliai, nežinojau.

Aš negalėjau kontroliuoti, todėl priešgyna su pačiu savim vis augo ir augo. Lygtai mano siela ieškojo skylės, per kurią norėtų pabėgti. Iš kur tas jausmas? Ir svarbiausia — kaip jo atsikratyti?

Prireikė laiko, kad sutramdyti audrą ir po savaitės viskas prasidėjo iš naujo: susierzinimas, užsispyrimas, nervingumas ir savijauta, lyg būčiau ne savas. Ir kaip visada gana greitai įsijungdavo mano racionalioji pusė ir pradėdavo kurti visokius „logiškus“ ryšius. Įdomu, kaip galima toli nueiti, kaip pateisinti save ir apgaudinėti save. Taip galima sumąstyti, kad jūs neišsimiegate, kad tavo artimi ir tavo šeima dirba prieš tave. Aš tankiai girdžiu panašius išsigalvojimus ir reikia būti atsargiu, kad pačiam nepakliūti į panašias pinkles. Laimei, šitoks būvis buvo laikinas ir praėjo savaime, kol po savaitės neprasidėjo vėl. Toks įspūdis, lyg būtų spazmai, sielos spazmai. Visą šį procesą pavadinčiau spazmai prieš gimstant.

Mūsų tikrasis potencialas

Kuom arčiau Velykų, tuom stipresni buvo spazmai (sąrėmiai). Vis trumpesnis laikas buvo tarp jų ir kas kart aš pereidavau nuo vieno kraštutinumo prie kito: nuo ypatingo laimės ir pilnatvės pojūčio iki vidinės įtampos ir susierzinimo. Aš ieškojau atsakymų, nors žinojau (aš atsisakiau įsiklausyti savų jausmų ir pojūčių). Tai ne mano emocijos. Tai atitinkamas dažnis, kurį aš pasigavau – jis vertė mane sėsti prie kompiuterio ir kurti naują kodą. Tai atsitinka ne dažnai, bet matant, kad kažkas tokio bręsta, man tiesiog reikėjo su tuom išsiaiškinti. Bet pas mane atsirasdavo šimtai kitų pasiteisinimų ir darbų, „kiek visko dar reikia padaryti!“ – kiek laiškų atrašyti, kiek susitikimų ir visiems yra galutinė riba. Kiek rasdavau pasiteisinimų, kad negaliu sukurti naują kodą, nors realiai tebuvo viena priežastis — aš pats stovėjau skersai kelio.

Likus savaitei iki Velykų, kelio atgal nebuvo. Kažkas turėjo atsitikti, nes aš jutau, kad tiesiog sprogsiu nuo tokių kritinių įtampų! Aš niekuo negalėjau pasidžiaugti, net akimirkai. Pojūtis, kad man jau laikas, vis tęsdavosi. Mano galva per daug perkrauta, nors ne dėl vėluojančių terminų. Buvo aišku, kad aš tiesiog nenoriu užsiimti naujuoju kodu. Net ir per miegus aš gaudavau daugybę pranešimų, kad man reikia kurti naują kodą. Aš nežinau kodėl, bet naujoji energija buvo susijusi su Jėzumi. Ne su Juo, kaip asmeniu, bet su JO misija, kuria jis pristatinėjo, Su tuom, ką JIS darė. Jėzus parodė save, kaip burtininkas — t.y. rodė tikrąjį žmogaus potencialą, tą, kurį aš (ir kiti žmonės) vadina Jėzaus sąmone. Tai žmogus pačia tyriausia forma: išgydytas, išlaisvintas, pilnai prabudęs ir turintis bei valdantis tikrąją žmogiškąją jėgą. Aš naudoju žodį „turintis“, nes per amžius mes ją praradome, nes mes jos nenaudodavome ir ji lyg nebereikalinga savybė dingo mumyse. Stebuklas, kurio tikimės ir kurio ieškome – tai mes patys, tai mūsų dvasia geba kurti toli, toli už realybės ribų. Aš jaučiu, kad mes judame link to. Aš manau, kad mes naudojame tik mažąją dalį mūsų tikrojo potencialo, nors ir artėjame link pirminio šaltinio.

Juo lab mes visada jaučiame poreikį gauti patvirtinimą. Koncentruojantis į materialiąją pusę ir aplinkinių nuomonės laiko mus silpnųjų pusėje ir net jei mes gauname patvirtinimą apie mūsų vidines galias, mes netikime jomis. Aš tai tankiai pastebiu „Energetinės terapijos“ mokymuose. Kada mes pradedam pirmuosius pratimus, dalyviai tyli apie tai, ką mato ir ką jaučia — neatsiranda tikėjimas. Kiek vėliau — taip, bet mane tankiai stebina kaip žmonės, kaip žmonės patys viską nubraukia iki nulio. Arba ignoruoja intuiciją , nes dauguma atvejų tiesiog bijo pasakyti. Kodėl mes negalime daleisti to, kad mes ypatingi? Kad mes tai dovana… Kad mes reikalingi šiam pasauliui … Kad tame nėra nieko kvailo… Va kur esmė Kristaus Sąmonė — mokėjimas pamatyti savo ypatingumą ir didybę.

Finaliniai „sąrėmiai“

Su tokiu pranešimu aš pradėjau darbą ir greitai nusprendžiau panaudoti šitą informaciją pranešimuose. (dienoraštyje). Dienos bėgyje turėjau du skirtingus susitikimus ir aš jau buvau pasiruošęs naujos energijos įsisavinimui. Koks nuostabus pojūtis — turėti tikslą! Ir po viso to nerimo, kurio aš neperpratau iki galo, bet aš buvau iš tikrųjų laimingas.

Pagaliau atėjo baigiamieji „sąrėmiai“. Gimimas nenumaldomai artėjo. Kodėl aš taip viską aprašau? Todėl kad jaučiu, prie ko ši būsena mane privedė. Pirmadienį  — Velykų diną, aš išsitraukiau kodą Galutinis sugrįžimas, su aktyvacija, nes pajutau kad jis idealiai įsipaišo į dienos misiją — Kristaus prisikėlimas po nukryžiavimo. Bet tikrąją reikšmę aš suvokiau tada, kai aš stovėjau prieš grupę žmonių. Netikėtai aš pradėjau pasakoti apie Velykas ir pajutau, kad man perduodamas pranešimas.

Ir mano draugas Saie pasakė:

«Per Velykas nauja energija pradėjo savo poveikį ir artimiausiu metu ji bus pagrindinė. Tai mūsų sielos galutinis sugrįžimas į savo tikrąją formą, kitaip tariant sielos atgimimas . Šiame procese yra kita pusė. Jei jūs jaučiate baimės, skausmo ar nerimo priepuolius, žinokite kad tai galutiniai „sąrėmiai“ prieš tai, kai jūs pereisite į Kristaus  sąmonę. Jūs prabusite gerokai gilesniame lygyje, kada pasinersite į savo vidaus gelmes, o jūsų tikroji dvasia pasireikš išorėje, nes jūs žinote tikrąsias meistrų dovanas.

Kada visi išsivaikščiojo po namus aš nuskubėjau į viršų su savo naujuoju planu. Tai buvo teisingas momentas ir aš iki gilios nakties verčiau savo naujas idėjas į formą. Man liko sukurti naują kodą ir aš pajutau iškart, kad tai bus grandiozinis projektas. Buvo priežastis, kodėl aš taip ilgai atidėliojau – energija buvo labai stipri. Ji tiesiog sprogdino nusistovėjusius šablonus! Man prireikė laiko tam pasiruošti, bet galų gale aš nusileidau kad ją priimčiau. Aš atsiskyriau vienumoje, atsisėdau ir susiderinau su Arkturiečiais (esmė, iš kur aš gaudavau kodus). Keletas pirmų formų buvo pakankamai aiškios, bet kada aš pradėjau jas detalizuoti srautas sustojo. Srauto daugiau nebebuvo, bet man tai pasirodė keistai. Tik atrodo aš susikoncentravau, atidėjau visus savo reikalus kaip viskas pasibaigė. Šiap sau! Aš jau norėjau vėl įsijungti kompiuterį, bet man vėl pavyko susiderinti į energijos srautą. Aš buvau įsitikinęs, kad man nereikia pasiduoti. Gimimas nevyksta be diskomforto pojūčių, todėl aš tęsiau. Iš patirties galiu pasakyti, kad aš taip giliai dar nebuvau nuėjęs. Niekada man nereikėdavo atsistatinėti nuo energijos srauto, kuris buvo aplink mane, bet galiu tiksliai pasakyti kad tokių pasireiškimų metu jūs pajusite kažką ypatingai galingo. Tuom aš tvirtai įsitikinęs!

Naudokitės to momento energija. Paleiskite praeitį ir atlaisvinkite erdvę tam, kad jūsų siela išeitų pirmyn. Užsispyrę tęskite judėjimą kai jaučiate pasipriešinimą, nes jūs veržiatės į posūkio tašką. Tikėkite, kad jūs ypatingi. Tikėkite stebuklais! Neteiskite aplinkinių , nes mes visi judame kartu, kiekvienas savaip. Pas mus yra vienintelis tikslas — būti tikraisiais savimi. Be kaukių, be vaidmenų ir kritikos. Tada įsivyraus meilė ir viso ko gausa kiekvienam, ir mes galėsim mėgautis naujuoju pasauliu, kuriame mums, praeities burtininkams nereikės lenktis, kuriame mes galime tapti savo pačių sielos veidrodžiais.

Tie, kurie ieško didybės-užstringa. O tie kurie gyvena – auga ir tobulėja.

Nuo širdies į širdį,

Janoš

Comments

Юлия
Reply

БлагоДарю! Откликнулось каждое слово, всё описанное очень-очень близко…

Валерий Фоменко
Reply

БлагоДарю с подтверждением аналогичного!Очень вовремя!

Ольга Горпинченко
Reply

БлагоДарю.

Елена Гребенюк
Reply

Благодарю! От Сердца к сердцу!

Таскира
Reply

Спасибо.

Виктор Кузьмин
Reply

Да пребудет с вами сила!

Людмила Яковлева
Reply

Благодарю,Янош за подтверждения моих ощущений и за щедрость !!!

Светлана
Reply

Благодарю всех тех,БлагоДаря кому появилась эта статья и я смогла её прочитать на русском языке!!!Да будет так!!!

Ирина
Reply

ЯНОШ БЛАГОДАРЮ !!!!!!!!!!!!!!!

Ольга
Reply

Так долго, так долго, так бесконечно долго я шла к осознанию своего Величия;
так долго не верила, не могла принять, не могла привыкнуть к едва улавливаемому ощущению всегда присущей мне силы. Силы не подавляющей, не унижающей, не отбирающей шанс.Но всегда поддерживающей, вдохновляющей, такой тёплой, такой живой и искрящейся…БлагоДарю себя Пробуждённую!

Людмила Бурдина
Reply

Благодарю Янош!!!

Lev Pavlov
Reply

Можете подсказать как соединятся с кодом .
Что то я не могу понять или я что то пропустил подскажите
Я не совсем понимаю картинки обозначения и как их толковать..

Ольга Килина
Reply

Благодарю!

Светлана Феофанова
Reply

Янош. благодарю за правду и ваши открытия. Мой Божественный друг уже сказал о моём предназначении, а я всё ещё не считаюсь с этим “величием”!

Torii
Reply

Благодарю и люблю!

Natalia
Reply

Янош, благодарю за откровения!

Анна Бойчук
Reply

Янош,благодарю за Ваше творчество, за тот Свет,проводником которого Вы являетесь(:smile:)

Марина Бармина
Reply

Благодарю!

Танюша
Reply

Огромное спасибо Вам, Янош, за Ваш труд. Желаю Вам крепкого здоровья и вдохновения.

Olga Vetoshkina
Reply

Благодарю!!!

Наталья Кириченко
Reply

(:smile:)Благо дарю!

Танюша
Reply

Спасибо за Ваш труд.

Светлана Котова
Reply

Благодарю! я это чувствую…))

Leave a Reply to NataliaCancel reply

name*

email* (not published)

website